gardėjimas

gardė́jimas sm. (1) ragavimas; skonis: Jog giltinė įeit per tuos langus mūsų, tai yra per pajautimus mūsų – per regėjimą, girdėjimą, palytėjimą, gardė́jimą, arba paragavimą, ir pauostymą ing širdį mūsų DP202. Kiekvienas valgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Anoji mana ... visų gardėjimų saldumą ir gėrį savimp pačiaip turėjo DP596.